Praktika rodo, kad dažniausiai ekonominės ekspertizės skiriamos šiais atvejais:
- turima inventorizacijos, perdavimo ir priėmimo ar kitokio faktinio patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuotas materialinių vertybių ar pinigų trūkumas arba perteklius, tačiau nenustatyti jų susidarymo ar slėpimo būdai buhalterinėje apskaitoje;
- materialiai atsakingas ar kitas asmuo sulaikytas su pagrobtomis materialinėmis vertybėmis ar pinigais ir reikia daryti ne tik inventorizaciją, bet atlikti pirminių ir suvestinių dokumentų patikrinimą;
- reikia nustatyti mokesčių ir mokėjimų apskaičiavimo ir sumokėjimo pagrįstumą;
- reikia nustatyti kreditų ir paskolų suteikimo ir grąžinimo bei kitų operacijų pagrįstumą;
- reikia nustatyti turto pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymo, taip pat privatizuojamo turto dydžio apskaičiavimo pagrįstumą;
- reikia nustatyti padarytos turtinės žalos dydį;
- reikia išsiaiškinti ūkinių ir finansinių operacijų įforminimo pažeidimus ir jų įtaką turtinei žalai;
- kita.
Tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama atlikti papildomą ekspertizę:
- ankstesnė ekspertizė buvo atlikta nekokybiškai (nepatikrinti pirminiai ir suvestiniai dokumentai arba jie patikrinti pasirinktinai, nepanaudoti reikiami faktinio ir dokumentinio tikrinimo metodai ir kt.);
- nepadaryta materialiai atsakingo ar kito asmens reikiamo darbo laikotarpio ūkinės ir finansinės veiklos ekspertizė arba ją darant nedalyvavo materialiai atsakingas ar kitas asmuo, kurių veikla buvo tikrinama;
- nenustatytas materialinių vertybių, pinigų ar kitokios turtinės žalos susidarymas, neparodytas vertybių judėjimas, nesudarytas vertybių judėjimo žiniaraštis ir kt.
- ekspertizę darė suinteresuotas ar nekompetetingas ekspertas arba reikėjo daryti kompleksinę ekspertizę (kartu su kitos srities specialistu);
- kita.
